-EN below-
Julija Goyd + Ivona Tau
DEAR ELIZA
2025 09 04 – 2025 10 04
Pamėnkalnio galerija (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius)
Atidarymas: rugsėjo 4, ketvirtadienį, 19 val.
1966 metais sukurta ELIZA programa – tai pirmoji žmonijos istorijoje aplikacija, imitavusi psichoterapinį pokalbį. Kaip ir dabartiniai pokalbių botai, ELIZA kalbėdavosi su žmonėmis ir taip padėdavo jiems spręsti psichologines problemas. Iš tiesų ELIZA programa tik „apsimesdavo“, jog supranta ar mokosi iš savo pašnekovų, panašiai kaip ir Bernardo Šo „Pigmaliono“ herojė Eliza, įgudusi imituoti aukštesnės visuomenės sluoksnio kalbą. Abiejų Elizų – ir programos, ir pjesės herojės – figūros patriarchalinėje struktūroje sumaniai prisitaikė naudodamos pamėgdžiojimą ir emocinį darbą, kurdamos socialinio „lankstumo“ įspūdį.
Kaip pastebėjo dr. Gražina Bielousova, „sumoterintas rūpestis“ – tai viena labiausiai nematomų, nuvertintų darbo rūšių, kuri dažnai atiduodama moterims. ELIZA programos vardas mums primena, kad imitacija, paslaugumas ir begalinis nuolankumas technologijų istorijoje nuo pat pradžių buvo siejamas su neišsemiamo, niekad nepavargstančio rūpesčio ir kūrybiškumo logika.
Berlyne ir Varšuvoje gyvenančių lietuvių menininkių Julijos Goyd ir Ivonos Tau darbuose DI irgi imituoja, tačiau čia jis atvirai veikia kaip bendraautoris. Menininkių atskiruose ir bendruose meniniuose eksperimentuose susikerta tie patys vaizdai, tačiau jie kinta skirtinga linkme. DI sąlygoti trikdžiai parodo ne vien tik klaidas, bet ir menininkių pokalbio su DI sistema ribas ir specifiškumą. Promptografija* – tai fotografijos perėjimas į kalbos režimą: kamera pakeičiama tekstu, kurio žodžių kombinacijos suformuoja vaizdą. Taip „promptas“ tampa aparato mechanizmu. Autorystė dirbant su DI yra dekonstruojama – ji paskirstoma tarp menininkių, kalbos, duomenų modelių ir sistemos. Tačiau DI nesugeba išlaikyti tobulo kūno vaizdinio, tobulo rūpesčio veido – jis jį sugadina ir atidengia vaizdų ir žodžių imitacijos struktūrą.
Dirbtinio intelekto programos „rūpestis“ bei meninis pokalbis Ivonos Tau ir Julijos Goyd kūriniuose pasireiškia per sulankstyto moters kūno klostes. Per naują rūpesčio kūnų „rašymą“ galima pažinti, priimti ir vertinti tai, kas yra išmesta – už jaunystės, proporcingo ar idealaus kūno ribų. Eižėjantys kūnai ir vaizdai rezonuoja ir su teksto pagalba kuria vis naujas galimybes permąstyti, kas dar gali būti vadinama estetiška vartotojo sąsaja.
*Terminas „promptography“ pirmą kartą buvo panaudotas fotografo Christiano Vince’o Facebooko įraše apie sprendimą atsisakyti Sony World Photography Awards prizo už DI sukurtą nuotrauką.
________________________________________
APIE AUTORES:
JULIJA GOYD yra Berlyne gyvenanti fotografė, vaizdo ir kino menininkė. Goyd nuotraukos buvo įtrauktos į Peterio Weiermairo kuruotą knygą „The Naked & The Nude“, išleistą 2013 m. (Stockmal and Martel). Ši knyga – tai tarptautinė akto fotografijos antologija, kurioje pristatomi tokie garsūs šiuolaikinio meno vardai kaip Wolfgangas Tillmansas, Nobuyoshi Araki, Ralphas Gibsonas, Vanessa Beecroft ir Jeffas Barkas. Po pirmosios knygos sėkmės Peteris Weiermairis parengė antrąjį leidinį „Faces“ (2015), kuriame Julijos fotografijos antrą kartą buvo pristatytos kartu su Roberto Mapplethorpe’o, Juergeno Tellerio, Antono Corbijno, Antoine’o D’Agatos ir Pieterio Hugo darbais. 2016 m. ji pradėjo bendradarbiauti su „&editions“ – pelno nesiekiančia iniciatyva, remiančia meno institucijas ir menininkus. Tai pirmasis tokio pobūdžio projektas, apimantis Baltijos regioną, kuris buvo pristatytas šiose meno mugėse: „Printed Matter“ LA (2017 m.), „Offprint London“ Tate Modern galerijoje (2017 m.), „Printed Matter“ NY meno knygų mugėje MoMA PS1 (2017 m.) ir „Offprint Paris“ École Nationale Supérieure des Beaux-Arts (2018 m.). 2020 m. žurnalas „GUP Magazine“ įtraukė Juliją į geriausių kylančių Europos fotografų sąrašą. 2024 metais Julijos kūriniai buvo eksponuojami Tarptautiniame fotografijos ir meno festivalyje Kaune, o 2025 metais – „The Rencontres d’Arles“ fotografijos festivalyje. Lietuvoje Julijos darbai buvo rodomi AV17 galerijoje (2020) ir Drifts galerijoje (2024).
IVONA TAU yra Varšuvoje gyvenanti generatyvinio intelekto menininkė, dirbanti su neuroniniais tinklais ir kodu kaip medija eksperimentinėje fotografijoje ir judesio tapyboje. Jos tikslas – surasti ir sukelti emocijas pasitelkiant dirbtinai išmanias priemones. Ji kuria visuotinai suprantamus prisiminimus, transformuodama savo patirtį, užfiksuotą analoginėje ir skaitmeninėje juostoje, pasitelkdama generatyvinius neuroninius tinklus (GAN). Ivona jungia meną ir technologijas, turėdama daugiau nei 15 metų patirties profesionalioje fotografijoje bei dirbtinio intelekto tyrimuose. 2020 m. ji buvo apdovanota pagrindiniu prizu „Digital Ars“ konkurse už su dirbtiniu intelektu sukurtą meno kūrinį, 2021 m. pelnė kompiuterinės animacijos kategorijos apdovanojimą tarptautiniame „Computer Space“ meno forume, o 2022 m. išrinkta tarp 10 įtakingiausių moterų dirbtinio intelekto srityje pagal „Women in Tech Foundation“. Taip pat ji buvo nominuota „ABS Art Prize“, „Digital Art Awards“ ir „Lumen Prize“ 2025 metais. Jos kūriniai buvo plačiai eksponuojami visame pasaulyje: Art Basel Miami Beach, UNTITLED Art Fair, SCOPE, CAFA, Art Week Shenzhen, Vellum, Bitforms New York, Venus Over Manhattan, Ars Electronica Garden, The House of Fine Art, Bright Moments Berlin, Christie’s New York ir Sotheby’s New York. Ivonos darbai yra įtraukti į ZKM Šiuolaikinio meno muziejaus Vokietijoje bei Francisco Carolinum Linz muziejaus Austrijoje kolekcijas.
________________________________________
Parodos kuratorė: Justė Kostikovaitė
Architektė: Sigita Simona Paplauskaitė
Dizainerė: Julija Lečaitė
Rengėjas: Pamėnkalnio galerija
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Lenkijos institutas Vilniuje, HoPro, Lietuvos dailininkų sąjunga
-EN-
Julija Goyd & Ivona Tau
DEAR ELIZA
4 September – 4 October, 2025
Pamėnkalnio Gallery (1 Pamėnkalnio St., Vilnius)
Opening reception: 4 September, Thursday, 7 PM
Created in 1966, ELIZA was the first program in human history to simulate a psychotherapeutic conversation. Much like today’s chatbots, it engaged in dialogue with people, seemingly helping them work through psychological concerns. In reality, ELIZA only pretended to understand or to learn from its interlocutors – just as Eliza, the heroine of Bernard Shaw’s Pygmalion, perfected the imitation of upper-class speech. Both Elizas – the computer program and the stage character – maneuvered within patriarchal structures by means of mimicry and emotional labor, creating an impression of social “flexibility.”
As Dr. Gražina Bielousova has noted, “feminized care” is one of the most invisible and undervalued forms of labor, most often assigned to women. The name ELIZA reminds us that imitation, servitude, and endless compliance have been inscribed into the history of technology from the very beginning, framed within the logic of inexhaustible, tireless care and creativity.
In the works of Lithuanian artists Julija Goyd and Ivona Tau, based in Berlin and Warsaw respectively, artificial intelligence also imitates – yet here it openly acts as a co-author, imitating itself. In their separate and joint artistic experiments, the same visual resources intersect but diverge in different directions. AI-induced glitches expose not only mistakes but also the limits and specificity of the artists’ dialogue with the system. Promptography* is the transition of photography into the regime of language: the camera is replaced by words, whose combinations generate images. The “prompt” becomes the machine’s mechanism. Authorship in working with AI is deconstructed – distributed among the artists, language, data models, and the system itself. Yet AI fails to sustain the image of a flawless body or a perfect face of care – it distorts it, laying bare the very structure of visual and linguistic imitation.
The “care” of artificial intelligence, and the artistic dialogue with it, emerge in the folds of the female body as rendered in Goyd’s and Tau’s works. Through rewriting the body of care, what has been cast aside – beyond youth, proportion, or idealized form – can be acknowledged, embraced, and valued. Cracking bodies and fractured images resonate, and through the interplay of image and text, open new possibilities to rethink what might still be called an aesthetic user interface.
*The term “promptography” was first used by photographer Christian Vince in a Facebook post explaining his decision to decline the Sony World Photography Award for an AI-generated image.
________________________________________
ABOUT THE ARTISTS
JULIJA GOYD is a Berlin-based photographer, video, and film artist. Her works were included in The Naked & The Nude (2013), a photography anthology curated by Peter Weiermair (Stockmal and Martel), alongside such internationally renowned artists as Wolfgang Tillmans, Nobuyoshi Araki, Ralph Gibson, Vanessa Beecroft, and Jeff Bark. Following its success, Weiermair curated Faces (2015), where Goyd’s photographs appeared again, this time together with works by Robert Mapplethorpe, Juergen Teller, Anton Corbijn, Antoine D’Agata, and Pieter Hugo. Since 2016, she has collaborated with &editions, a non-profit initiative supporting artists and institutions, the first of its kind in the Baltic region, presented at art book fairs such as Printed Matter LA (2017), Offprint London at Tate Modern (2017), Printed Matter NY at MoMA PS1 (2017), and Offprint Paris at École Nationale Supérieure des Beaux-Arts (2018). In 2020, GUP Magazine listed her among Europe’s best emerging photographers. Her works were exhibited at the Kaunas International Festival of Photography and Art (2024) and Les Rencontres d’Arles (2025). In Lithuania, her exhibitions have been shown at AV17 Gallery (2020) and Drifts Gallery (2024).
IVONA TAU is a Warsaw-based generative AI artist working with neural networks and code as a medium in experimental photography and motion painting. Her aim is to evoke emotion through artificially intelligent tools, creating universally resonant memories by transforming her own analog and digital film archives through generative adversarial networks (GANs). With over 15 years of experience in professional photography and AI research, Tau bridges art and technology. In 2020, she won the Grand Prix at the Digital Ars competition for an AI-generated artwork; in 2021, she received the Computer Animation award at the international Computer Space art forum; and in 2022, she was named among the top 10 most influential women in AI by the Women in Tech Foundation. She was also nominated for the ABS Art Prize, Digital Art Awards, and the Lumen Prize in 2025. Tau’s works have been widely exhibited worldwide, including at Art Basel Miami Beach, UNTITLED Art Fair, SCOPE, CAFA, Art Week Shenzhen, Vellum, Bitforms New York, Venus Over Manhattan, Ars Electronica Garden, The House of Fine Art, Bright Moments Berlin, Christie’s New York, and Sotheby’s New York. Her works are held in the collections of ZKM | Center for Art and Media (Germany) and Francisco Carolinum Linz (Austria).
________________________________________
Curator: Justė Kostikovaitė
Architect: Sigita Simona Paplauskaitė
Graphic Design: Julija Lečaitė
Organizer: Pamėnkalnio Gallery
Supported by: Lithuanian Council for Culture, Vilnius City, Polish Institute in Vilnius, HoPro, Lithuanian Artists’ Association
Also check out other Arts events in Vilnius, Fine Arts events in Vilnius, Photography events in Vilnius.
|
